Mažos klampos mišiniams (liejamieji mišiniai) praktiškai nereikia tankinimo formuojant dirbinius arba dirbinių paviršius. Tai technologiškai patogu. Liejamiesiems mišiniams gauti į mišinius įmaišomi plastifikatoriai. Net mažas plastifikatorių kiekis sumažina mišinių klampą, pagerina dirbinių formavimą, ypač tų, kurių forma sudėtinga. Tas pat rezultatas pasiekiamas imant papildomą skysčio kiekį.
Naudojant padidintos klampos mišinius, foumavimo metu svarbu nesuardyti dirbinio vientisumo. Formavimas paprastai siejasi su mišinio komponentų (grūdelių tipo užpildų) tankinimu. Didesnis grūdelių tankis turi būti pasiektas dar žaliavas paruošiant, ypač išdegamiems gaminiams. Pirminis mišinio tankinimas sumažina tarpus tarp grūdelių, šių grūdelių ryšiai iš taškinių tampa tarpfaziniais pagal kontakto ribas. Kituose technologijos etapuose taip sumažinamas energijos kiekis (pavyzdžiui, išdegant), esant mažesnei temperatūrai ir trumpesniam išlaikymo laikui.
Atsižvelgiant į mišinio rūšį, formuojama naudojant mišinio klojimo įrangą, presus, ekstrudeiius ir kt. Optimalaus mišinio formavimo ir tankinimo parinkimas priklauso nuo žaliavos sudėties, gamybos našumo, reikiamų dirbiniu savybių. Tačiau bet kokiu atveju reikia užtikrinti pradinį dirbinil| stiprį ir susirišimą, o tada galimi tolesni jų tankinimo etapai. Pirminis susirišimas vyksta veikiant molekulinėms (Vandervalso) jėgoms. Jos gali pritraukti daleles vieną prie kitos, joms suartėjant. Dviejų dalelių poveikio jėga (jei dalelės sąlyginai sferinės) apskaičiuojama pagal formulę:
P = 4n(r[-r2)/(r] + r2)G,
r – dviejų dalelių spinduliai; a – paviršinė energija fazių kontakto zonoje.
Priartėjus dalelėms vienai prie kitos labai arti, atsiranda ir didėja nlstūmiamos jėgos. Galiausiai gaunamas bendrasis poveikis, kuris optimaliu vienai nuo kitos dalelių atstumu užtikrina pirminį pusfabrikačio stiprį. Formuojamų arba suformuotų dirbinių tankinimas – tai svarbus makrostruktūros susidarymo etapas, nes šiame etape rišamosios medžiagos aplinkoje gana stipriai užfiksuojami užpildai ir kiti konglomerato komponentai. Užfiksavimas gali vykti sulimpant komponentams arba suaugant (pavyzdžiui, kristalams), taip pat per visiškai sukietėjusios arba kietėjančios rišamosios medžiagos tarpsluoksnius. Kontaktas per tarpsluoksnius tankinimo etape būdingesnis konglo-meratinėms medžiagoms nei tiesioginis kontaktavimas arba dalelių suaugimas, veikiant paviršiaus energijai, cheminiams ryšiams arba kitiems kompleksiniams veiksniams.
Dėl mišinio masės dalelių suartėjimo molekulinis jėgos laukas persiskirsto ir išsilygina, vyksta šilumos masės mainai pervezami. Mišinio tūris tankinant ir sutankinus mažėja, o polidispersinė sistema pamažu tampa pusiausvira. Atsižvelgiant į paruošto mišinio tipą, yra specifinės makrostruktūros formavimo ypatybės. Plastiškų mišinių makrostruktūra susidaro greitai, nepadidinant tankinamosios jėgos, bet veikiant gravitacijai ir takumui. Tankinant standžius mišinius, kurie paprastai turi mažesnius rišančiosios medžiagos ir skystos fazės kiekius, reikia atlikti didesnį darbą nei plastiškuose arba liejimo būdu formuojamuose mišiniuose. Tam tikslui polidispersinėms dalelėms suartinti taikomi įvairūs metodai: išstumiant rišamosios medžiagos dalį į vietą tarp grūdelių esančių porų ir tuštumų arba į užpildo poras ir tuštumas . Didžiausia užpildų dalis monolite kontaktuoja per rišamosios medžiagos sluoksnelius. Esant nepakankamam rišamosios medžiagos kiekiui sluoksneliuose atsiranda diskretinės zonos, padidėja poringumas ir oro arba kitų dujų kiekis sistemose. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt
