Būstas/Interjeras

Mišinių formavimas ir tankinimas

Mažos klampos mišiniams (liejamieji mišiniai) praktiškai nerei­kia tankinimo formuojant dirbinius arba dirbinių paviršius. Tai technologiškai patogu. Liejamiesiems mišiniams gauti į mišinius įmaišomi plastifikatoriai. Net mažas plastifikatorių kiekis sumažina mišinių klampą, pagerina dirbinių formavimą, ypač tų, kurių forma sudėtinga. Tas pat rezultatas pasiekiamas imant papildomą skysčio kiekį.

Naudojant padidintos klampos mišinius, foumavimo metu svarbu nesuardyti dirbinio vientisumo. Formavimas paprastai siejasi su mi­šinio komponentų (grūdelių tipo užpildų) tankinimu. Didesnis grūde­lių tankis turi būti pasiektas dar žaliavas paruošiant, ypač išdega­miems gaminiams. Pirminis mišinio tankinimas sumažina tarpus tarp grūdelių, šių grūdelių ryšiai iš taškinių tampa tarpfaziniais pagal kon­takto ribas. Kituose technologijos etapuose taip sumažinamas energi­jos kiekis (pavyzdžiui, išdegant), esant mažesnei temperatūrai ir trumpesniam išlaikymo laikui.

Atsižvelgiant į mišinio rūšį, formuojama naudojant mišinio klo­jimo įrangą, presus, ekstrudeiius ir kt. Optimalaus mišinio formavi­mo ir tankinimo parinkimas priklauso nuo žaliavos sudėties, gamy­bos našumo, reikiamų dirbiniu savybių. Tačiau bet kokiu atveju reikia užtikrinti pradinį dirbinil| stiprį ir susirišimą, o tada galimi tolesni jų tankinimo etapai. Pirminis susirišimas vyksta veikiant mo­lekulinėms (Vandervalso) jėgoms. Jos gali pritraukti daleles vieną prie kitos, joms suartėjant. Dviejų dalelių poveikio jėga (jei dalelės sąlyginai sferinės) apskaičiuojama pagal formulę:

P = 4n(r[-r2)/(r] + r2)G,

r – dviejų dalelių spinduliai; a – paviršinė energija fazių kontakto zonoje.

Priartėjus dalelėms vienai prie kitos labai arti, atsiranda ir didėja nlstūmiamos jėgos. Galiausiai gaunamas bendrasis poveikis, kuris optimaliu vienai nuo kitos dalelių atstumu užtikrina pirminį pusfab­rikačio stiprį. Formuojamų arba suformuotų dirbinių tankinimas – tai svarbus makrostruktūros susidarymo etapas, nes šiame etape rišamosios me­džiagos aplinkoje gana stipriai užfiksuojami užpildai ir kiti konglo­merato komponentai. Užfiksavimas gali vykti sulimpant komponen­tams arba suaugant (pavyzdžiui, kristalams), taip pat per visiškai sukietėjusios arba kietėjančios rišamosios medžiagos tarpsluoksnius. Kontaktas per tarpsluoksnius tankinimo etape būdingesnis konglo-meratinėms medžiagoms nei tiesioginis kontaktavimas arba dalelių suaugimas, veikiant paviršiaus energijai, cheminiams ryšiams arba kitiems kompleksiniams veiksniams.

Dėl mišinio masės dalelių suartėjimo molekulinis jėgos laukas persiskirsto ir išsilygina, vyksta šilumos masės mainai pervezami. Mišinio tūris tankinant ir sutankinus mažėja, o polidispersinė sistema pamažu tampa pusiausvira. Atsižvelgiant į paruošto mišinio tipą, yra specifi­nės makrostruktūros formavimo ypatybės. Plastiškų mišinių makrostruktūra susidaro greitai, nepadidinant tankinamosios jėgos, bet veikiant gravitacijai ir takumui. Tankinant standžius mišinius, kurie paprastai turi mažesnius rišančiosios medžiagos ir skystos fazės kiekius, reikia atlikti didesnį darbą nei plastiškuose arba liejimo būdu formuojamuose mišiniuose. Tam tikslui polidispersinėms dalelėms suartinti taikomi įvairūs metodai: išstumiant rišamosios medžiagos dalį į vietą tarp grūdelių esančių porų ir tuštumų arba į užpildo poras ir tuštumas . Didžiausia užpildų dalis monolite kontaktuoja per riša­mosios medžiagos sluoksnelius. Esant nepakankamam rišamosios medžiagos kiekiui sluoksneliuose atsiranda diskretinės zonos, padi­dėja poringumas ir oro arba kitų dujų kiekis sistemose. Šaltinis paimtas iš www.statybanamo.lt