Nusimetėme šlepetes, užsidėjome „darbinius” marškinėlius (bent jau viršutinę kūno dalį) ir prisijungėme prie kompiuterio. Pažįstama situacija? Taip prasideda daugelio lietuvių nuotolinio mokymosi rytas. Vieni tai vadina patogumu, kiti – disciplinos išbandymu. O aš sakau – tai nauja realybė, kurioje turime ne tik išgyventi, bet ir klestėti!
Ar prisimeni tuos laikus, kai reikėjo keltis anksčiau, suspėti į autobusą ir lėkti į paskaitas ar kursus? Dabar viskas kitaip. Bet ar tikrai efektyviau? Nuoširdžiai – kaip sekasi mokytis, kai šaldytuvas vos už kelių žingsnių, o katinas prašo dėmesio lygiai tuo metu, kai pradedi suprasti sudėtingą koncepciją?
Pažįstu tą jausmą. Todėl šiandien – be jokio „vandens”, tik praktiniai patarimai, kaip mokytis nuotoliniu būdu taip, lyg būtum olimpietis savo srityje.
Susikurk savo olimpinį stadioną: darbo erdvė – raktas į sėkmę
Lietuviai moka įsirengti jaukius namus. Bet ar moki įsirengti produktyvią mokymosi erdvę?
- Rask pastovią vietą. Ne, ne lovoje ir ne virtuvėje. Turėk vieną konkrečią erdvę, kuri smegenims signalizuos: „dabar mokomės, ne šiaip naršome feisbuke”.
- Pasirūpink geru apšvietimu. Tos niūrios žiemos dienos ir taip kenkia koncentracijai – nepablogink situacijos sėdėdamas prieblandoje.
- Tvarka ant stalo = tvarka galvoje. Ar bent kartą per savaitę matai savo stalo paviršių? Jei ne – laikas pokyčiams.
- Ergonomika nėra prabanga. Gera kėdė, tinkamo aukščio stalas – tai investicija į sveikatą. Ar žinai tą juokelį apie lietuvį, kuris taupo ant visko, bet paskui visus pinigus išleidžia nugaros skausmų gydymui? Nebūk tas lietuvis!
Na, o kaip su technine įranga? Čia mums, lietuviams, sekasi – mėgstame kokybišką techniką. Užtikrink stabilų interneto ryšį (pats žinai, kaip nervina, kai dėstytojas „užstringa” svarbiausioje mintyje), patogias ausines ir gal net antrą ekraną, jei dažnai tenka žiūrėti į kelias priemones vienu metu.
Laiko planavimas: tavo slaptas ginklas
Mes, lietuviai, turime keistą santykį su laiku. Viena vertus, skubame ir vėluojame, kita vertus – galime ištisas valandas praleisti diskutuodami apie politiką prie kavos puodelio. Nuotoliniame mokymesi toks požiūris neveikia.
Štai keletas laiko planavimo strategijų:
- Nusistatyk konkrečias mokymosi valandas. Ne „kai turėsiu laiko”, o „9:00–11:30 mokausi”.
- Išbandyk „Pomodoro” techniką: 25 minutės intensyvaus darbo, 5 minutės pertraukos. Po 4 tokių ciklų – ilgesnė 15–30 minučių pertrauka. Kodėl tai veikia? Nes mūsų smegenys mėgsta aiškius terminus ir pažadą, kad po sunkaus darbo bus apdovanojimas.
- Naudok kalendorių ir pranešimus. Nepalik nieko savo atminčiai – ji ir taip perkrauta informacija apie tai, ką reikia nupirkti vakarienei.
- Susikurk ritualus. Pavyzdžiui, ryto kava ir 10 minučių sąrašo sudarymas, ką šiandien išmoksi. Arba vakarinė refleksija: „ko šiandien išmokau?”
O kaip su socialiniais tinklais? Sakau tiesiai šviesiai – išjunk pranešimus mokymosi metu. Ar tikrai manai, kad tas komentaras feisbuke negali palaukti porą valandų? Jei negali – peržiūrėk savo prioritetus.
Mokymosi platformos: kaip neapkvaisti nuo galimybių gausos?
Dabar pasaulis pilnas mokymosi platformų. Nuo nemokamų youtube kanalų iki prabangių kursų su asmeniniais mentoriais. Kaip nepasiklysti?
Štai patarimai renkantis:
- Apibrėžk savo mokymosi tikslus prieš ieškodamas platformos. Ko konkrečiai nori išmokti? Kalba, programavimas, projektų valdymas?
- Pasidomėk platformos reputacija. Paieškokite atsiliepimų, paklausk draugų. Mes, lietuviai, mėgstame dalintis patirtimi – išnaudok tai!
- Įvertink mokymosi stilių. Vieni geriau mokosi žiūrėdami vaizdo įrašus, kiti – skaitydami, treti – praktiškai išbandydami. Kokiai grupei priklausai tu?
- Nemokamos „bandomosios” versijos – tavo draugas. Išbandyk prieš investuodamas.
Nepamirškime svarbiausio: mokymosi platformos yra tik įrankiai. Net geriausia platforma nepadarys tavęs ekspertu, jei nedirbsi savarankiškai. Tai kaip plaktukas – naudingas tik tose rankose, kurios žino, ką su juo daryti.
Be to, nepersistenk su kiekiu. Geriau viena kokybišką platformą išnaudoti 100%, nei dešimtyje būti „užsiregistravusiu”, bet realiai nieko neveikiančiu nariu.
Motyvacija: kaip neužgesti po pirmos savaitės entuziazmo?
Ar pažįsti tą jausmą? Užsiregistruoji į kursą, pirmą savaitę mokaisi kaip pasiutęs, o antrą – jau svarstai, ar tikrai tau to reikia? Tai vadinama „naujoko entuziazmu”, ir jis dažniausiai greitai išblėsta.
Kaip išlaikyti motyvaciją?
- Susiek mokymąsi su konkrečiu tikslu: nauju darbu, paaukštinimu, projektu. Kai žinai, kodėl tai darai, lengviau išlikti sutelktam.
- Atrask mokymosi partnerį ar grupę. Žmogiška prigimtis – nenorime nuvilti kitų. Jei žinai, kad kažkas laukia tavo atsiskaitymo ar nori aptarti išmoktą medžiagą, tikimybė, kad tęsi, išauga.
- Švenk mažas pergales! Išmokai naują Excel formulę? Supratai sudėtingą koncepciją? Užbaigei modulį? Apdovanok save (bet ne visu tortu – maža pergalė, mažas apdovanojimas).
- Padaryk mokymąsi matomą. Turėk kalendorių ar lentą, kur žymėsiesi pažangą. Vizualus priminimas apie tai, ką jau pasiekei, stipriai motyvuoja tęsti.
Ir nepamiršk refleksijos. Kartą per savaitę skirkite 15 minučių apmąstyti: kas sekasi, kas – ne, ką reikėtų keisti? Sąmoningas mokymasis yra dvigubai efektyvesnis.
Praktinis pritaikymas: žinios be veiksmo – kaip automobilis be rato
Mes, lietuviai, esame praktiški žmonės. Todėl žinome, kad vien teorijos nepakanka. Štai kaip užtikrinti, kad tai, ką išmokai, neliks tik galvoje:
- Iškart pritaikyk naujas žinias. Išmokai, kaip kurti efektyvesnes prezentacijas? Peržiūrėk savo seną darbo pristatymą ir atnaujink jį.
- Mokyk kitus. Seną patarlę „geriausiai išmoksti mokydamas kitus” ne veltui kartoja išminčiai. Papasakok kolegai ar draugui apie tai, ką išmokai.
- Ieškok realių problemų, kurias gali išspręsti naujomis žiniomis. Tai ne tik įtvirtins mokymąsi, bet ir sukurs tavo „sėkmės portfolio”.
- Eksperimentuok! Išmokai kažką naujo apie produktyvumą? Išbandyk tai savaitę ir stebėk rezultatus.
Ar žinai, koks didžiausias skirtumas tarp sėkmingų ir nesėkmingų besimokančiųjų? Pirmieji ieško būdų, kaip pritaikyti žinias, o antrieji kolekcionuoja sertifikatus.
Technologijos: tavo draugai ar priešai?
Daug kas sako: „negaliu susikaupti prie kompiuterio, nes ten tiek daug blaškiklių!” Taip, bet kompiuteris taip pat pilnas įrankių, kurie gali PADĖTI mokytis.
Štai keletas pagalbininkų:
- Laiko sekimo programėlės: padės suprasti, kiek laiko realiai praleidžiate mokydamiesi (dažnai tai būna mažiau, nei manome).
- Užrašų sistemos: nuo paprastų tekstinių dokumentų iki specializuotų programų kaip Notion ar Evernote.
- Blokavimo programos: jei negali atsispirti pagundai pasitikrinti „tik vieną žinutę” feisbuke, šios programos laikinai užblokuos priėjimą prie išsirinktų svetainių.
- Ekrano įrašymo įrankiai: kai kurių paskaitų nespėji užsirašyti? Įrašyk ekraną ir peržiūrėk vėliau.
Bet atsimink: technologija yra tarnas, ne šeimininkas. Neleisk, kad noras išbandyti naujausią mokymosi programėlę nustelbtų patį mokymąsi.
Balansas: nuo pervargimo iki prokrastinacijos
Mums, lietuviams, kartais būdingas „viskas arba nieko” požiūris. Arba mokomės iki vidurnakčio, arba visai nieko nedarome. Abu kraštutinumai veda prie tos pačios vietos – nusivylimo.
Kaip rasti balansą?
- Planuok ne tik mokymosi, bet ir poilsio laiką. Taip, teisingai perskaitei – poilsis turi būti suplanuotas.
- Išeik pasivaikščioti. Fizinis aktyvumas gerina kraujotaką, o tai reiškia – daugiau deguonies smegenims.
- Išmok atpažinti, kada esi produktyvus, o kada – tik „rodai užimtumą”. Geriau valanda efektyvaus darbo nei trys valandos socialinių tinklų tikrinimo kas penkias minutes.
- Nepamiršk socialinio gyvenimo. Žmonės nėra sukurti būti vieni. Bendravimas – tai ne tik malonumas, bet ir būdas gauti naujų idėjų, pasidalinti patirtimi.
Pažįstu ne vieną talentingą lietuvį, kuris „perdegė” besimokydamas, nes pamiršo paprastą tiesą: maratonas laimimas ne sprintu, o nuosekliu bėgimu.
Galutinės mintys: nuotolinis mokymasis – tai savęs pažinimo kelionė
Mokymasis nuotoliniu būdu reikalauja daug savidisciplinos, bet atveria duris į beribių galimybių pasaulį. Tai ne tik žinių įgijimas, bet ir savęs pažinimas: kokie mokymosi metodai tau tinka? Kada esi produktyviausias? Kokios tavo silpnybės ir stiprybės?
Atsimink: kiekvienas iš mūsų mokomės skirtingai. Kas veikia tavo kolegai ar draugui, nebūtinai veiks tau. Išbandyk įvairius metodus, eksperimentuok ir atrask savo kelią.
Ir pabaigai – nebijok klausti pagalbos. Net patys savarankiškiausi lietuviai kartais pasiklysta informacijos jūroje. Turėti mentorių ar mokymosi grupę – ne silpnumo, o protingumo ženklas.
Taigi, ar pasiruošęs pradėti mokymosi kelionę? Prisimink: tai ne lenktynės, o maratonas. Ir kaip kiekviename maratone, svarbiausia ne greitis, o ištvermė.
Tad užsidėk tuos „darbinius” marškinėlius, pasiruošk puodelį kavos ir pradėk kurti savo sėkmės istoriją nuotolinio mokymosi pasaulyje! Juk jei mes, lietuviai, galėjome išsaugoti savo kalbą per amžius, tai jau tikrai galime įveikti kelis nuotolinius kursus, ar ne?
