Nors, tiesą sakant, ar aš turiu katę, ar jos neturiu, ir ar ji, būta ar nebūta, miaukia ar ne, nėra taip svarbu. Svarbu katės kaipo tokios. Ir svarbu jos tuo, jog yra įvairios. Kačių rainumo, juodumo, pilkumo, baltumo ar dėmėtumo įvairovė sužavi netgi pernelyg šiais gyvūnais nesidominčius žmones. Vos užmetus akį į valkataujančių kačių būrį kokiame nors kieme, galima pamatyti tikrai nemažą jų įvairovę. Bet spalvomis įvairovė tik prasideda. Lietuvoje dar retai, nemadingai ir sunkiai skinasi kelią kur kas įdomesnės kačių veislės nei įprasta matyti mūsų kiemuose ar namuose. Ir įvairių veislių katės skiriasi toli gražu ne tik spalva.
Kačių veislės, visai kitaip nei šunų, išvedinėti pradėtos ganėtinai neseniai. Pagrindinė tokios veiklos priežastis – žmogiškosios estetikos tenkinimas, nekreipiant dėmesio nei į kažkokį praktinį dalyką, nei galų gale ir į tai, kaip gi jaučiasi pati katė, gavusi tikrai keistą genų kratinį. Tuo tarpu įvairios šunų veislės pagrinde atsirado dėl grynai praktinių sumetimų. Žmonėms reikėjo pagalbininkų ūkyje, aviganių, pasėlių saugotojų nuo šernų, gyvulių saugotojų nuo vilkų, tiesiog namų saugotojų nuo priešų, reikėjo pagalbininkų medžioklėje, tiek surandant stambius žvėris, tiek ir šniukštinėjant kailinių žvėrelių urvus. Ir kiekvienam šiam darbui reikėjo vis kitos šunų veislės, kuri skyrėsi ir charakteriu, ir sudėjimu. Juk stambaus aviganio, galinčio pasigalinėti su alkanu vilku, niekaip neįkiši į lapės urvą, kad šis išbaidytų brangiakailį žvėrelį iš savo urvo. Vėliau, žinoma, šios veislės transformavosi į tiesiog namus šunis, radosi grynai dėl išvaizdos vestų veislių, bet visgi pagrindas buvo realus poreikis.
Na o su katėm visai kas kita. Jų įvairovę sunku būtų pritempti prie kokios nors praktinės reikšmės žmogaus gyvenime. Žinoma, jei atmesime tiesiog selekcininkų ar tiesiog veisėjų uždarbio iš besitęsiančios kuo nors ypatingos kačių giminės. O kačių veislės turi tikrai daug įmantrių skirtumų – pradedant spalvų gama eilinėse gatvių ir kiemų katėse, baigiant bekailiais sfinksais, nutukusiomis ir pūkuotomis persinėmis katėmis ar didžiosiomis, jau link kokio leopardo tempiančiomis kačių veislėmis. Jų įvairovė tikrai nemaža, vietomis jos labai madingos, iš to seka ir kartais didžiulė kačiukų kaina. Lietuvoje dažniau sutinkamos kiek įprastesnės, bet jau veislinės katės – tai persų ir sfinksų veislės. Tačiau yra pagrindo tikėtis, jog jų įvairovė ir tarp mūsiškių egzotikos ieškotojų rasis vis įmantresnių veislių.
