Kiekvienais metais maudynės vandens telkiniuose Lietuvoje nusineša daugiau nei šimto žmonių gyvybes. Didžioji dalis jų skęsta ir pagalbos nebesulaukia gelbėtojų neprižiūrimuose vandens telkiniuose – ežeruose, upėse, privačiose maudyklose. Tuo tarpu Lietuvos kurortų paplūdimiai prie Baltijos jūros akylai saugomi gelbėtojų. Tačiau dažnai į jų perspėjimus žiūrima pro pirštus.
Gelbėtojų prižiūrimuose paplūdimiuose visuomet kabo informacinės vėliavos, perspėjančios apie sąlygas jūroje. Viršuje kabanti raudonos ir geltonos spalvos vėliava reiškia, jog paplūdimyje budi gelbėtojai. Na o apatinė informuoja apie padėtį vandenyje. Geltona spalva reiškia, jog maudytis gali būti pavojinga, todėl reikia būti atsargiems. Raudona griežtai draudžia lipti į vandenį. Tiesa, galima ir žalia spalva, tačiau gelbėtojai teigia, jog žalia spalva turėtų reikšti šimtaprocentinį saugumą, o tokių sąlygų jūroje nebūna niekada, todėl vietoj jos visada kabinama geltona vėliava.
Deja, tačiau į gelbėtojus, kurių tikslas – užkirsti kelią nelaimei, dažnai žiūrima kaip į kalėjimo prižiūrėtojus. Raudonos vėliavos, griežtai draudžiančios maudytis, nepaiso didelė dalis poilsiautojų. Anksčiau dėl tokio gelbėtojų rekomendacijų nepaisymo maudynių entuziastams negrėsė beveik niekas – buvo galima gauti ir 5 eurų baudą. Tačiau jau antrus metus baudos už gelbėtojų perspėjimų ignoravimą yra padidintos. Dabar maudynės nepaisant draudžiančių ženklų gali atsieiti nuo 100 iki 300 eurų, o nusižengimą pakartojant – nuo 300 iki 900 eurų. Tokios pat baudos gręsia ir tiems, kurie į vandenį lipa būdami neblaivūs. Tokiu atveju jau nesvarbu, ar jūra banguota ir pavojinga, ar sąlyginai rami.
Baudos sugriežtintos dėl pačių poilsiautojų saugumo ir siekiant palengvinti gelbėtojų darbą. Tikimasi kad didelių baudų baimė atbaidys poilsiautojų įprotį pažeidinėti gelbėtojų rekomendacijas ir nepaisyti raudonos vėliavos. Baltijos jūroje žmonės skęsta kasmet. Gelbėtojai teigia, kad paprastai iš vandens tenka traukti tuos, kurie sakosi mokantys plaukti. Tie, kurie plaukti nemoka ir vandens bijo paprastai neina toli nuo kranto, neatlieka pavojingų manevrų, nenardo. Na o tie, kurie moka ar mano mokantys gerai plaukti dažnai neapskaičiuoja jūros bangavimo, juos pagauna srovės, nuplaukia per toli. Dažna skendimo priežastimi tampa ir sveikatos problemos – sutrinka širdies veikla, raumenis traukia mėšlungis. Alkoholio vartojimas prieš maudynes skatina dehidrataciją, kuri gali iššaukti raumenų mėšlungius, todėl vartoti alkoholį prieš lipant į vandenį ypač pavojinga.
Naujoji padidintų baudų už gelbėtojų perspėjimų nepaisymą galioja jau antrus metus. Poilsiautojai stebisi gavę mažiausiai šimto eurų baudą, tačiau daugelis išgirdę Lietuvoje nuskendusių statistiką gerokai nurimsta ir sutinka, jog bauda jiems buvo išrašyta pelnytai ir jos kaina tikrai mažesnė nei žmogaus gyvybės.
