Auginu šunį. Nemažą. Labradoro retriverį. Gavau jį būdamas dar 18 metų ir jau 5 metus jis yra mano geriausias draugas. Visur einu su juo – pabėgioti, pavažinėti dviračiu, kartu keliaujame vienoje baidarėje (tiesa, man irkluoti visada tenka, o jis dairosi aplinkui), šiaip mėgstam pavaikščioti po parką ar pasigrožėti gamta, bei ką nors aploti. Savo retriveriui skiriu išties daug dėmesio. Rūpinuosi, kad jis gautų kuo sveikesnį maistą. Sakoma, kad šunims duoti saldumynų negalima, tačiau aš porą kartų per savaitę jį tuo pradžiugino. Kol kas ir jis ir aš esame sveiki ir turime sveikus dantis. Kaip minėjau, dažnai mėgstame kartu pakeliauti ir pasivaikščioti. Kaip dažnai?
Kiekvieną rytą išeiname su labradoru į lauką, kad galvas pravėdintume ir taptume žvalesni. Jis jau 7 ryto traukia dantimis antklodę ir kviečia eiti į lauką. Kas belieka – keliuosi ir eime. Toks pasivaikščiojimas trunka nuo 20 minučių iki pusvalandžio. Per tiek laiko abu tampame žvalūs ir galime pradėti dieną. Kitas pasivaikščiojimas – prieš pietus arba per pietus. Šis pasivaikščiojimas gali trukti nuo 5 minučių iki visos valandos, priklausomai nuo to, kiek aš esu užsiėmęs. Manau, kad šuniui net ir 5 minutės yra reikalingos, kad atsigautų, įkvėptų gryno oro ir pramankštintų kūną.
Vakarais dažnai einame pabėgioti. O mano labradoro retriveris tikrai ištvermingas. Man užtenka ir 5, kartais ir 8 kilometrus nubėgti, o štai jis – atrodo nesustabdomas, galėtų, atrodo, visą dieną bėgti, kaip koks vilkas. Taigi šis vakarinis mūsų pasivaikščiojimas trunka bent vieną valandą. Kartais aš važiuoju dviračiu, o štai mano labradoras bėga šalia. Na, visaip sportuojam.
Dar vienas pasivaikščiojimas būna visai prieš miegą. Juk šuniui taip patinka būti lauke, tad kodėl ir man nepravėdinus galvos. Vakarinis pasivaikščiojimas dažnai būna ramus, iki 15 – os minučių. Kartu apmąstome dieną ir galvojame, ką veiksime rytoj. Galiausiai, dienos pasivaikščiojimai baigiasi ir einame laukti kitos dienos.
Beje, dažnai mėgstate ir į gamtą iškeliauti. Mano šuo, kai reikia, yra ramus, tad galime važiuoti traukiniu niekam netrukdydami. Na o miške jau turime laisvę – žygiuojame, bėgiojame, maudomės ir žaidžiam. Iš tiesų, yra tiesa, kad šuo – geriausias žmogaus draugas.
