Nuovargis — tai organizmo fiziologinių procesų sutrikimas dėl labai intensyvaus ir ilgo darbo.Nuvargus pablogėja visa organizmo veikla ir sumažėja darbingumas. Dėl labai didelio fizinio nuovargio pablogėja ir protinis darbas, ir atvirkščiai, po ilgo protinio darbo sunkiau dirbti ir fiziškai.Subjektyvūs nuovargio požymiai gali būti raumenų skausmas, bendras silpnumas, nenoras dirbti ir net pakitęs žmogaus elgesys — irzlumas, prislėgta nuotaika arba apatija. Sių pakitimų ryškumas priklauso nuo fizinio ar protinio darbo įtampos.
Ilgai dirbamas vidutiniškai įtemptas darbas sukelia vidutinį nuovargį, kuris tinkamai pailsėjus praeina ir nepakenkia sveikatai.Labai nuvargstama po labai intensyvaus fizinio arba protinio darbo, organizmas gali visiškai išsekti. Tai dažnai atsitinka dėl blogo darbo organizavimo.Kai gana ilgą laiką po didelio ar net vidutinio nuovargio gerai nepailsima, pervargstama. Pervargimas pasireiškia įvairiais negalavimo požymiais, todėl kartais sunku jį atskirti nuo kitų liguistų būsenų. Dažniausi pervargimo simptomai — nuolat bloga savijauta, prislėgtumas, „prasta” išvaizda, greitas nuovargis net nuo nedidelės fizinės ir protinės įtampos, blogas apetitas, sutrikęs miegas ir kt.Pervargus paūmėja lėtinės ligos, taip pat sumažėja organizmo atsparumas ligų sukėlėjams. Nervinis ir psichinis pervargimas sukelia ypač pavojingus organizmo fiziologinių procesų sutrikimus, kurių poilsis jau nepanaikina. Tik po ilgos, tinkamai organizuotos reabilitacijos organizmas atgauna nervinę ir psichinę pusiausvyrą.Viena iš nuovargio formų yra pavargimas. Dažniausiai jį sukelia monotoniškas ir neįdomus darbas. Nuovargis paprastai taip pat padidėja dėl blogo darbo organizavimo tiek darbovietėje, tiek namie.
Tinkamai sutvarkyta darbo vieta, patogiai padėti darbo įrankiai, medžiagos, knygos labai taupo mūsų laiką, lengvina darbą, mažina protinę ir fizinę įtampą. Svarbu gerai suplanuoti kiekvieną darbą, skirti pakankamai laiko jam atlikti.
Darbo drabužiai turi būti patogūs, nesiauri, nevaržyti judesių, netrikdyti kraujotakos. Avalynę reikia pritaikyti kojai ir parinkti pagal darbą. Tai ypač svarbu, kai ilgai dirbama stovint arba daug „lakstoma”.Svarbus ir darbo vietos apšvietimas. Jis turi būti geras, bet neryškus, nevarginantis akių. Didelėse patalpose rekomenduojama išsklaidyta šviesa, o dirbant labai kruopštų darbą, šviesa turi būti ryški, bet nespiginanti į akis.Judesių kokybei bei tikslumui ir nuovargio laipsniui turi įtakos kūno padėtis dirbant. Labiausiai vargina stovėjimas: pabrinksta kojos, išsiplečia venos, susiformuoja plokščiapadystė. Dirbant tokį darbą, reikia įprasti pakaitomis lengvai atpalaiduoti tai vienos, tai kitos kojos raumenis. Tai daroma taip: kūno masė perkeliama ant vienos kojos, o kita koja tuo metu lengvai sulenkiama per kelį. Po tam tikro laiko kojų padėtis pakeičiama.
Tam tikrų įgūdžių reikia ir dirbant sėdimą darbą. Kai viršutinė kūno dalis smarkiai pasvirusi į priekį, reikia papildomų pastangų galvai ir liemeniui tam tikroje padėtyje išlaikyti, o dėl didelio krūvio nugaros ir kaklo raumenims nuvargstama.Šie raumenys mažiausiai įsitempia, kai liemuo truputį palinkęs į priekį, o juosmuo vos vos išlenktas.Krėslai arba kėdės turi atitikti šiuos reikalavimus,krėslo konstrukcija turi būti tokia, kad kūno masė pasiskirstytų kuo didesniame sėdynės paviršiuje. Daugiau straipsnių rasite mūsų bloge www.village.lt .