Kristalinės ir amorfinės medžiagos skiriasi ne tiktai jų atomu tarpusavio išsidėstymu, bet ir eile kitų savybių.Kristalinių medžiagų savybės priklauso nuo atomų išsidėstymo kristalo gardelėje. Kadangi atstumai tarp atomų nėra lygūs, tai tarp jų esančios sąveikos jėgos įvairiomis kryptimis bus nevienodos. Todėl kristalinių medžiagų savybės viena kryptimi skiriasi nuo jų savybių kita kryptimi. Toks savybių skirtumas yra vienas iš svarbiausių kristalų ypatumų. Iš taisyklingos formos kristalo išplauti du bandiniai, vienodos formos ir dydžio, tačiau išdėstyti skirtingai. Bandiniai buvo bandomi tempiant vienoda jėga. Pasirodė, kad bandinys nežymiai pailgėjo, o bandinys suiro. Bandinys pasirodė esąs mažiau atsparus. Vadinasi, visas kristalas, tempiant jį bandinio kryptimi, turės mažesnį atsparumą.Amorfinėms medžiagoms toks reiškinys nebūdingas.Nuo smūgio kristalinė medžiaga suskyla j smulkesnius kristalus, išlaikančius stambiųjų kristalų formą. Amorfinė medžiaga nuo smūgio suskyla j neapibrėžtos formos gabalus.
Svarbi kristalinės medžiagos savybė yra ta, kad ji turi slydimo plokštumas. Kristalą veikiant mechaniškai, jo atomai ima slinkti tam tikromis plokštumomis (sluoksniais), vadinamomis slydimo plokštumomis. Tokiu pat būdu veikiant amorfinę medžiagą, ji virs beformiais gabalais, nes jos atomai juda netvarkinga. Ši temperatūra vadinama lydymosi temperatūra. Amorfinės medžiagos neturi konkrečios lydymosi temperatūros; kaitinant jos palaipsniui minkštėja ir pereina į skystą būvį.
Lydinių Sandara.
Lydiniu vadinama kristalinė medžiaga, kurios sudėtyje yra du arba keli elementai. Lydiniai gali būti sudaryti iš metalų ir nemetalų (anglies, silicio, fosforo, sieros ir kt). Plienas ir špižius — lydiniai, susidedantieji iš metalo — geležies ir nemetalo — anglies. Pliene ir špižiuje paprastai būna ir kai kurių kitų elementų, kaip priemaišų.Tie patys elementai gali sudaryti įvairių savybių lydinius. Pavyzdžiui, geležis ir anglis sudaro špižių ir plieną — lydinius su nevienodomis savybėmis. Špižiuje yra daugiau anglies, negu pliene. Plieno mechaninės savybės geresnės, negu špižiaus.
Lydiniai paprastai gaunami, sulydant sudedamąsias dalis, vadinamas komponentais. Kai kurie lydiniai, pavyzdžiui, kietieji, gaunami, sukepinant komponentus.Lydinių savybės priklauso ne tik nuo jų cheminės sudėties, bet ir nuo vidinės sandaros. Pagal savo vidinę sandarą lydiniai skirstomi į tris rūšis: cheminius junginius, kietuosius tirpalus ir mechaninius mišinius.Cheminiai junginiai gaunami, įvykus komponentų cheminei sąveikai, kai vieno komponento atomas arba atomų grupė sudaro naują gardelę su antro komponento atomais. Kiekvienam vieno komponento gramui lydinyje tenka griežtai apibrėžtas kito komponento gramų skaičius. Cheminio junginio pavyzdžiu gali būti metalų junginiai su anglimi, vadinami karbidais. Cheminis geležies junginys su anglimi vadinamas geležies karbidu, arba cemen’titu. Chromas, titanas ir kiti metalai taip pat gali sudaryti karbidus. Karbidai pasižymi dideliu kietumu ir trapumu, jie padidina lydinio kietumą ir stiprumą, tačiau sumažina plastiškumą.Kietasis tirpalas, gaunamas, patekus į pagrindinio metalo kristalo gardelę tirpinamojo metalo ar nemetalo atomams. Geležis gali sudaryti kietuosius tirpalus su anglimi, manganu, siliciu ir kt. Kietieji tirpalai gali susidaryti dviem būdais: arba pakeitus pagrindinio metalo atomus tirpinamojo elemento atomais, arba įsiarpus į pagrindinio metalo kristalo gardelę tirpinamojo elemento atomams. Kietiesiems pakeitimo tirpalams priskiriami žalvariai, bronzos, o kietiesiems įsiterpimo tirpalams — kai kurios plieno rūšys ir kt.
M e e h a u i n i s mišinys — tai lydinys, susidedantis iš dviejų arba keleto komponentų, kurie neveikia vienas kito. Lydinyje kiekvienas komponentas būna atskirų kristalų (grūdelių) pavidalu. Susidarant mechaniniam mišiniui, naujų kristalo gardelių neatsiranda, kaip cheminiuose junginiuose. Mechaniniame mišinyje kiekviena sudedamoji dalis išsaugo savo specifines savybes. Mechaninio mišinio pavyzdžiu gali būti švino lydinys su stibiu.Pramonė išleidžia didelį kiekį įvairių savybių lydinių, kurie technikoje panaudojami žymiai plačiau, negu grynieji metalai. Buvo pagaminti lydiniai, kuriuos panaudojus buvo galima paleisti dirbtinius Žemės ir Mėnulio palydovus, kosminius laivus, kurių detalės turi išlaikyti didelius krūvius, aukštas temperatūras ir vibraciją.
